In a manner of speaking

Something perfect for a sunny Autumn afternoon...



I just want to say
That just like you I should find a way
To tell you everything
By saying nothing.

Stebuklinga gitara

Gyveno kartą jaunas muzikantas, vardu Piteris, gatvėse jis grodavo gitara. Taip sukrapštydavo mokslams konservatorijoje: norėjo tapti roko žvaigžde. Bet pinigų neužteko, nes gatvėje buvo labai šalta ir praeidavo mažai žmonių.
Vieną dieną, kai Piteris grojo "Crossroads", prie jo priėjo senis su mandolina.
- Ar galėtum užleisti man savo sėdimą vietą? Ant kanalizacijos dangčio sėdėti šilčiau.
- Žinoma, - sutiko Piteris, jis buvo gero būdo.
- Gal galėtum man paskolinti savo šaliką? Man labai šalta.
- Žinoma, - sutiko Piteris, jis buvo gero būdo.
- Ar galėtum duoti man truputį pinigų? Šiandien nėra žmonių, aš sukrapščiau tik kelis skatikus ir esu alkanas.
- Žinoma, - tarė Piteris ir taip toliau. Seniui jis atidavė visas dešimt monetų, kurias turėjo kepurėje.
Ir tada įvyko stebuklas: senis pavirto vyru dažytomis blakstienomis ir lūpomis, ilgais oranžiniais plaukais, pasidabruota palaidine ir batais su dešimties centimetrų platformomis.
Vyriškis tarė:
- Aš esu Lučifumandras, specialiųjų efektų burtininkas. Kadangi man buvai geras, padovanosiu tau užburtą gitarą. Vos paliepsi, ji pati pagros bet kurį muzikos kūrinį. Bet prisimink: ji klauso tik tų, kurių širdis tyra. Vargas piktadariui, kuris bandys ja groti! Atsitiktų baisių dalykų!
Sulig tais žodžiais suskambo galingas septintosios mi akordas, ir burtininkas pranyko. Ant žemės gulėjo strėlės formos elektrinė gitara, perlamutrinė, su gryno aukso stygomis. Apkabinęs gitarą, Piteris tarė:
- Grok "Ehi Joe".
Gitara ėmė groti geriau už Džimį Hendriksą, o Piteriui nereikėjo nieko daryti, tik apsimesti, kad groja. Sustojo begalė žmonių ir į Piterio kepurę pabiro monetos.
Muzikai nutilus, prie Piterio priėjo vyriškis su krokodilo odos paltu. Jis prisistatė esąs muzikos grupių prodiuseris ir žadėjo padaryti Piterį roko žvaigžde. Iš tiesų po trijų mėnesių Piteris buvo pirmasis amerikiečių, prancūzų, italų ir malagasių klasifikacijose. Jo stėlės formos gitara tapo simboliu milijonams jaunuolių, o grojimo technikos jam pavydėjo visi gitaristai.
Vieną naktį po puikaus koncerto Piteris, manydamas asąs vienas scenoje, paprašė gitaros pagroti ką nors ramaus. Gitara jam pagrojo lopšinę. Tačiau už teatro uždangos slėpėsi piktadarys Blekas Martinas, jam sėkmės pavydintis gitaristas. Jis suprato, kad gitara stebuklinga. Prisėlinęs Piteriui iš nugaros, nužudė jį, įbesdamas į kaklą trijų tūkstančių voltų kištuką. Tada pavogė gitarą ir perdažė ją raudonai.
Kitą vakarą muzikantai susirinko į koncertą, skirtą per anksti išėjusio Piterio atminimui. Grojo Princas, Ponsas ir Parmentjė, Stingas, Stingstinas ir Stronhaimas. Tada į sceną išėjo Blekas Martinas.
Pašnibždomis įsakė gitarai:
- Grok man "Satisfaction".
Ar žinot, kas įvyko tada?
Gitara sugrojo geriau už visus Rolling Stones kartu paėmus. Taip piktadarys Blekas Martinas tapo roko žvaigžde ir niekas daugiau neprisiminė gerojo Piterio.
Tai buvo stebuklinga gitara su gamybos broku.

Stefano Benni "Baras po jūra"