Vat tu du?

Rinkimai, rinkimai artėja, kad juos kur. Vat ir iškyla tada tokie egzistenciniai klausimai - už ką balsuot? Iš esmės juk mes ant Lietuvos neturim normalių politinių partijų, kurios vadovautųsi konkrečiomis ideologijomis, o tik kažkokius neaiškius tvėrinius, besimaskuojančius po tam tikrais pavadinimais. Vien jau ko vertas Kirkilo pasisakymas apie alkoholio reklamos draudimą: "Nemanau, kad draudimais galima kažką pasiekti" ar mūsų liberalų balsavimas dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos... ech.

O pasikalus politologė sako, kad Lietuvoj išvis politikos nėra. Na va, tai veik trečiojo pasaulio šalis esam... Nei folitikos, nei folitinių fartijų, nei friekinių dantų...

Na, užtat žinau, už ką tikrai nebalsuosiu - nei už Valinsko visų žvaigždžių partiją ((c) Roota), nei už betvarkę ir bezpredielą - tikrai nenusipelnė. Nei socdemai, nei Frontas. Beje, remiantis paskutiniais duomenimis, sunkiai Paleckiui sekas su kadrais, mat paskambinus į biurą atsiliepia ne kokia tai partijos sekretorė ar panaši belenkokio svarbumo administracinio aparato atstovė, bei ogi votgi takže ne kas kitas, kaip pats partijos galva. Lengvas nustebimas pagauna, bet nieko. Po to, kai man, asmeniškai man, o taip pat asmeniškai pusei Lietuvos paskambino pats Artūras Zuokas, gyvenimas įgavo naują prasmę! Tik vat damn, neturiu telefono aparato su toninio rinkimo režimu, tai su tuo sovietinius laikus menančiu daiktu, liaudyje plačiau žinomu kaip telefonas, nepavyko man apie Artūro ir jo partijos žygdarbius susižinot.

Bet nieko, dar liko laiko, dar ką nors išsirinksiu. Arba, gero draugo patarimo vedamas, pripaišysiu kiaulių ant rinkimų biuletenio :) O įkvėpimui siūlau užmest akį į Rootos straipsnį bei mūsų politikų blockbuster'ius

O šiaip, kas dėl ėjimo balsuoti ne ten, kur esat priregistruoti - nifiga netiesa, kad negalima. Dar ir kaip galima! Einat į tos vietos, kur gyvenat, savivaldybę spalio 8 ar spalio 9, turėdami iš Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapio atsispausdintą rinkėjo pažymėjimą ir balsuojat, balsuojat, ir dar kartą balsuojat.

Post-it magic

I got completely hypnotised by this one and am aching to try it at work, muahahaha:

Magic

The music is magic. I have two clips for you, the ones I really like.

First - more of Goldfrapp. This song has a mysterious sound to it, I think it would definitely find its place in a Bond movie, as it has that certain something. It's name - Human



Are you human or a dud? Now that's a good question...

The other one is by Röyksopp - an electronic music duo from Norway. I just fell in love with the song and the clip - it's different in so many ways! Rapid, but at the same time it gives you a feeling of security. Rebellious, but there's still room for tradition. Anyway - Only this moment:



Every time I hear it a strange feeling creeps inside. And I love it..

Chicago

No no no no no - haven't been there yet :) Although I wouldn't really resist the offer - I always wondered what is it like in the country that people tend to go to and live the American Dream. Alright, it's not as mass as it used to be, but it's still happening.

And my Finance and Business IT Systems' lecturer said this week that he hopes to be alive on the day that the US are no longer the world's strongest economy, hehe. Well - good luck to ya. Quite frankly... I wouldn't mind seeing that either. Just out of curiosity, you understand.

Yes, that's right - I'm attending classes in university again! And to top it, I also became a mentor for two Erasmus students that came to study here. Erasmus is a Europe-wide student mobility programme of the EU. And a mentor is someone who meets the international students at the Airport, and guides them around. Fun. Especially al the parties.

Anyway... moving on to the REAL topic of this post (would you believe it?! There actually is one!). I thought I should let you in on one of my favourite movies - "Chicago". Rarely does Hollywood produce anything as good as this (IMHO). Here are some of my favourite moments!

And now Ladies and Gentlemen! The keeper of the keys, the countess of the clink, the mistress of murderer's row - Matron Mama Morton!



Yeah. I know. Bad quality. That's why you have to watch the movie and really see her performance - definitely worth it! That's Queen Latifah performing (duuuh - but just in case you didn't know)

The Finale - wow, what a show! I could watch them forever!



And there's more to the movie than just this. If you have an ear for jazz and enjoy a good movie (and are living on a deserted island - only this fact could justify the fact that you've still haven't seen it! Okay - either that or being abducted by aliens, who hypnotised you into thinking that you hate the actors in this movie and it's really crap) - go for it. Seeing it twice (thrice, four times... you name it, personally, I've lost count) is also a good idea ;)


And it's good, isn't it? Nowadays...

Back to posting!

It has certainly been a while!

The summer holiday has been long, wild, fantastic and somehow came unexpected to this part of my life - my blog. Well, I'm back!

The summer has certainly been generous - a lot of new people, some of them really special, new places and of course a lot of travelling. Yep, I've still got the travel bug and I intend to keep it that way ;)

Meanwhile - the latest updates from YouTube. That's how music's made:



And lovely Goldfrapp:

Lovely July

Up

I find that I'm looking up to the sky too many times - not that it's a bad thing in my view, but many people are surprised to know this. Well, we all have our little crazy hobbies and this is just one of mine.

There's nothing like a clear blue sky and a day full of sunshine - that's enough to keep me happy for the day. At times like these the verse from Goldfrapp's "A&E" comes into my head: "It's a blue, bright blue Saturday - hey, hey..." This is the song that completes a sunny day.

One thing is just as good though - clouds. White ones, the huge and light ones. Soft. How can you pass them by? Unless you're in a hurry and don't even raise your head running to whatever. Stop. Look around and smile to the people in the street. Most of the time, they'll reward you with a smile :) And take a peek up there, where they're taking it easy. Floating over the horizon...

The sounds of June

A little something for you...

Penktadienis

Trumpai.

Jo - penktadienis. Varau namo paskutiniu troleibusu. O kadangi prie žiedo Laivės prospekte kloja asfaltą, mat tiesia aplinkkelį, jie ten kažką padarė su troleibusų laidais. Įvažiavęs į tą atkarpą, kur tiesia kelią troleibuso variklis truputį prigeso ir vairuotoja surėkė - "Pastumkit, nūū!" Na ką... troleibuse beveik vien jaunimas - išbėgo stumt apie 15 vyrukų. Iš pradžių ne kas tesigavo, bet po to kažkas suvadovavo - "vienas, du, trys, stumiam!" - ir ūsuotasis pajudėjo. Tiesa, produktyvus stūmimas pasibaigė tada, ka kažkas iš stumiančiųjų suriko "Davai vyrai, iki Lazdynų dar stumiam!" Laimei, troleibusas atsigavo ir jau burzgėdamas riedėjo link tilto. Antrą kartą išlūžo visas trūlas: troleibusui važiuojant kažkas sušuko "Ei, o gal dar kas nors stumia?!". O plojimai pasigirdo tada, kai jau išvažiavom iš tos kelio dalies, kur vyko darbai ir vairuotoja gerokai padidino greitį :)

Vilnius. Čia gera. Kaip rašė Greta, dalyvavusi kokurse "Haiku Vilniui"

"I longed for Paris
I believed in Rome but
I fell in love with Vilnius"

Va taip!

Kažkurią čia dieną, pavargę nuo sesijos džiaugsmų nusprendėm su draugais išdūmt į Klaipėdą. Beje, ta "kažkuri" diena buvo ketvirtadienis. Geriausias dalykas buvo tas, kad visi 3 (būtent tiek mūsų važiavo) kitą dieną turėjome egzus. Bet... oras fantastiškas, saulutė šypsosi - kodėlgi ne? Susitarimas tebuvo vienas - tą dieną niekas negalvoja apie mokslus ir paprasčiausiai turim gerą laiką.

Ir ką manai? Pavyko! Tik nuvykę prie jūros ir ikvėpę to oro, visai kitokio negu čia, Vilniuje, supartome, kaip pasiilgome tų kraštų... Nesilankėme prekybcentriuose, nėjome net į miestą - tai buvo diena, kai galėjome džiaugtis vienas kito draugija ir tiesiog smagiai pasibūti pliaže ir pasiklausyti jūros. O pliažas tądien atrodė taip:



Ir pasirodo visai neprašoviau suta kelione prie jūros prieš pat egzą!

Penktadienis. Sunkiausias semestro egzas - teisės teorija. Laiko dvi grupės - apie 60 žmonių. Ateina dėstytoja ir sako, kad savo gimtadienio proga (jos gimtadienis šeštadienienį) nusprendė būti gera. Na, chebra paploja - gal lengvesnius klausimus duos? Nė velnio! Ta sako, kad egzo galima išvis nerašyti - galima pasirinkti koliokviumo pažymį. Rašėm vieną tokį semestro vidury. Na ką... daugumai egzaminas pasibaigė po 10 minučių ir jau galėjome pasigirt įvertinimu :) Penktadienis buvo tobulas!

Džiaugtis paprastais dalykais. Supratau, kad ši savybė niekur nedingo ir tikrai nesiruošiu jos paleisti. Bet mielai ką nors dar "užkrėsčiau" ;)

Reklama! (2)

Taigi va. Sesijos universitetuose tiesiogiai įtakoja bloguose pasirodančių įrašų skaičių :) O turint omenyje tai, kad toli gražu nebuvau pavyzdingas studentas ir dar kažkiek skolų iš visokių ten namų darbų prisirinkau per visas savo keliones tai laikotarpis prieš sesiją buvo ypač smagus. Bet šį kartą ne apie tai.

Kaip ir žadėjau, tęsiu socialinės reklamos temą. Ši yra iš Amnesty International - mane tikrai "užkabino":



O šita smagesnė, apie rūkymą:



Ir vis dar karts nuo kartozonduoju YouTube platybes ieškodamas kažkonaujo - taigi, lauk tęsinio.

O čia ne įtemą. Pasimaivymas, kurį jau matė virš 3 milijonų interneto vartotojų ;)

No melody

Wouldn't you just know it? They've got a song, but it ain't got no melody!

The sky above Vilnius

So, what have I been up to for the last few days you may wonder?

Well, first and foremost I was up to my neck with stuff from university - like assignments and tests, brrr those are not nice! And it's almost the exam session, though somehow I don't really worry too much about that.

And for a more exciting part of the story - recently I've been taking pics of the sky in Vilnius with my mobile, so here are some of the better ones:
















And there's also something that made me wonder lately. It was just one of those times when my mp3 player went dead and I had no more music in my headphones (I'm addicted to that). And I was taking the bus. These two grannies right next to me were talking about how well they were actually feeling, that the doctors are okay, but then they suddenly changed the topic and started discussing how would they like to be buried, in what kind of coffins... sharing experience and thought about funerals they've recently been to... for half an hour or so! And I was worried... don't they have anything other to discuss? Is life suddenly all about dying and having a proper funeral when you hit a certain age?

Certainly not!!! No, I don't want to believe that when you're old there's no joy in your life. There is, and some people are living proof of that. I still have to go and ask them about their secret - how do you keep a youthful mind?

Never lose my optimism and never mend those few screws that are loose in my head (and help me to take it easy :) - that's the promise I gave myself after getting off the bus.

Discoveries in my mobile

Well guess what? Here's something I've recently discovered on my mobile phone...

My Vilnius - as seen from Gediminas' Hill:



And the Castle (yes, yes, we in Vilnius can proudly call this a Castle, with a capital C) on top of that same hill:



The Brandenburg Gate, waaay back from my trip to Berlin this February:



Yeah - and one of the districts in Vilnius. The sky caught my eye:



It's not that the photos are of good quality, you understand. But still,there's something specialabout them - all those blurry parts give your imagination a chance. And it's only up to you to put some life into those photos and make them vivid ;)

Zemfira

Nors daina perdainuota, bet nerealiai graži. Ir anime prie jos visai dera!

Voyageur

Jau kelias dienas man knieti pasidalinti su tavimi keliomis nuotraukomis iš pasibaladojimų po įvairius Lietuvos kampelius!

Vilnius (kaip aš be jo?). Viskas prasideda ir baigias čia.



Mūsų upeliūkštis :) Nemunas ties Druskininkais:



ir prie Liškiavos:



Kažkada seniai seniai čia Trakuose buvo valtis:



Spėk kur:



Trakų turgus:



Gražu :)

Na va

Ne itin informatyvus įrašo pavadinimas, bet būtent taippavadinau savo kompe kelias dienas tunojusį failą, kurį rašiau Diuseldorfo oro uoste - veizėk!

Na va… eilinį kartą man nesisėdi namie ir šįkart, po Druskininkų, Liškiavos, Merkinės ir Aukštadvario dar nusitabalavau i Aacheną. Tai yra tuo metu, kai tai rašau esu tabalavimosi ten procese, nes matai Aachenas yra per mažas miestas turėt savo oro uostą, taigi nusiuntė mane į Diuseldorfą. Išsiaiškinęs kur čia po galais ta traukinių stotis ir tai, jog „Nach“ žymi paskutinę maršruto stotelę laimingas laukiu savo traukinio iš 4 kelio (kelias = Gleis), 09:32.

Kadangi šiaip rytais esu biški prie tinginių tai pavalgyt aišku tingėjau ir sėdėdamas airBaltic lėktuve (na tiksliau tas lėktuvas priklauso Air Express, kažkaip labai dažnai jie su airBaltic kooperuojas...) gavęs meniu sukau galvą ką čia pasirinkus. Karštą patiekalą su vištiena ar sumuštinius su sūriu ir kumpiu. Skirtumas aišku yra – sumuštiniai 10 lt, vištiena 10 eurų. Bet kadangi gyvenimas šiaip žiaurus ir negailestingas teko jamt vištieną. Na,... buvo skanu, bet jos ten maža. Nors prie jos dar duoda vyno, sūrių rinkinį, bandelę ir „Mars“ šokoladuką, vis tiek kažkaip labai jau daug neprisivalgiau. Nors pelėsinis sūris buvo pasaka, mmm...

Kadangi taip jau yra, kad vakar buvau Aukštadvary o šiandien 7 turėjau lėktuvą, aišku negalėjau ten pasilikt ir teko gaudyt paskutinį autobusą namo. Išsiaiškinau kur ten yra ta stotelė kurioje vietinės viešojo transporto priemonės stoja (beje, užvadinta „Nikronys“), pasikonsultavau su 118 dėl tvarkaraščių – sakė paskutinis autas yra kažkiek po 20 – ir išsishooflinau į tą stotutę jo laukt.

Pirmas siurprizas buvo stotelėj iškabintas tvarkaraštis. Paskutinis autobusas yra 16 val. Bet nieko, mes tsakant sunkumų nebijom ir nusprendėm laukt (mes = me myself and I). Ir mano džiaugsmui, jis atvažiavo. BET. Matai, stotelė yra už posūkio, taigi vairuotojas negali matyt, laukia kas jo ten ar nelabai. Taigi – iš už miškelio išlenda autobusas. Varo gerai, greitai. Aš stoviu ramiai – jis nestabdo. Aš prieinu arčiau kelio – jis nestabdo. Kažkaip neramu daros. Vairuotojas tik truputį pristabdė ir žiūri į mane. Tai susilyginom mes su autu ir galvoju nifiga – noriu namo. Tada pradedu mosikuot rankom kaip kofeino perduozavus varna ir skleist priešmirtinius garsus, galvoju gal susigraudins ir pagailės vargšo manęs, gyvatė. Dievas yra! Jis vairuoja autą Kaunas-Prienai-Vilnius. Tiesa sustabdė per kokį puskilometrį nuo stotelės, bet svarbu rezultatas. Visas apsipatenkinęs atvariau namo. Na, tiksliau iš pradžių į darbą, nes ten palikau bilietus į traukinius Vokietijoj.

O šiaip nieko čia kol kas gero. Nuskraidino iš pavasariškai džiaugsmingo ir SAULĖTO Vilniaus į kažkur kažkur kur apsiniaukę ir lyja. Kai jaustis?

Turi gi jie čia technikos stebuklų. Patiko jų „Sky lift“ oro uoste – tokie a-la traukiniai, nors jokių ten bėgių nerasta, jie pakabinti varinėja – tai yra visas tas mechanizmas, kuris verčia juos judėt yra ant stogo ir jie skrieja virš žemės. Be vairuotojo. Tai biški keistokokai pasijauti kai supranti kad čia koks nors kompas tave veža.

O desertui - nuotraukos!

Technikos stebuklas atrodo taip:



Aachene konstruoja kažkokius nuliovus skraidančius aparatus, įdomu kam :) ?



Miesto katedra turi gražų balkoną (žinau, kad jis ne balkonu tikriausiai vadinamas, bet mano žinios architektūros srityje apsiriboja šiuo terminu panašioms konstrukcijoms pavadinti):



Ir miesto gatvės...



Kada paskutinį kartą buvai pabėgęs nuo kasdienybės į kitą miestą?

Vanessa Paradis

Apsigyveno mano galvoj ši jos daina...

Discovery

The latest discovery made me feel somewhat like a spastic. Moi, I always thought that Sirtaki was a traditional Greek dance. Well, TV is actually good for something - I found out that it's not!

It was actually created in 1964. The music was written by Mikis Theodorakis and this is how the dance looked in the movie:



Now there's a story to why the music goes from slow to fast as well. You see, Anthony Quinn, who played the title character, broke his leg during the filming. Of course he was no longer able to dance Sirtaki. That's why the image in the movie switches so suddenly from a closeup to something that looks like a panoramic view.

Amaaazing, isn't it :) ?

Druskininkai

Antrą kartą savo gyvenime (devyniolikos metų trukmės visgi, turiu kuo pasigirt!) nusitabalavau į Druskininkus.

Aišku būtinai reikėjo aplankyti legendinę "Širdelę". Ji vis tokia pat - pigi, savo dideliom porcijom ir nemirtinga padavėja su dviem kasytėm ir ryškiai rožinėm lūpom. Įėjęs į kavinę ir pradėjęs bendrauti su ja pirmiausiai pastebi ne ką kitą, o būtent LŪPAS.

Vakarienė "Dainavoj" irgi verta dėmesio - kadangi Druskininkai ne per toliausiai nuo Grūto įsikūrė, matyt tie vėjai kartais čia užpučia ir atneša to sovietinio kažko - nes aptarnavimas per vakarienę buvo "stačiai sovietinis" :) Padavėjos padarė visiems didžiulę paslaugą visus aptarnaudamos ir dar su nuostata "kaip tu čia drįsti manęs klausti" atsakė į keletą klausimų. Jokių papaildomų porcijų - tik užsakytos, net jokios kalbos negali būti apie extra stiklinę sulčių. Jei nori - pirk, pakeliais parduodam, vienas kainuoja dešimt litų... O per pusryčius tai tas sultis gerokai atskiedžia vandeniu ir būna toksai spalvotas vanduo su sulčių prieskoniu. Ir dar kaip amerikietiškuose filmuose senukam dalija tabletes mažuose stikliniuose indeliuose :)

Bet apart to - gražu. Oras pasakiškas ir labai norėčiau, kad likusios pavasario dienos būtų ne prastesnės - orų arba sutiktų žmonių prasme. Juk žmogus gali praskaidrinti bet kurią niūrią dieną.

Keisti dalykai dedas. Nubudau visiškoje tyloje 6.45! Namie dešimt kartų pramiegočiau ir atsikelčiau piktas ant viso pasaulio :) Bet šis rytas man patiko - seniai neturėjau progos pasivaikščioti ir pasidžiaugti tokiu nuostabiu rytu. Ypač prie Nemuno, čiulbant paukščiams.

O bet taigi tačiau - prisiminiau, kad pamiršau! Dar iš Airijos parsivežiau vieną keistoką naujieną apie tai, jog Belgijoje (taip, taip, iš Airijos apie Belgiją...) motinystės atostogos trunka 3 mėnesius. Nei man tai labai aktualu nei ką, bet ką aš žinau - po trijų mėnesių turi palikti vaiką darželyje ir shooflint į darbą.

O dar Nyderlanduose yra labai geros baudos už vairavimą išgėrus - 10 000 eurų. Gerai pagalvotum prieš sėdant už vairo, ar ne? O jei apsirūkei biški - moki ne 10, bet 30 tūkstančių.

Bet anyway, nukrypstant nuo visų tų egzistencinių dalykų į lankas/miškus/geležinkelio stotis, šiai dienai puikia tinka daina:



It's a blue, bright blue Saturday - hey hey

Live it to the full!

Ken Lee!

Tulibu dibu douchoo!!! One of my colleagues at work showed me this - well, it might not be perfect English, it's seriously broken really, but she's got a hell lot of self-confidence :)



and this is the "improved English" version:



No one really knows, but these are claimed to be the lyrics:

VALENTINA HASAN
"Ken Lee" Lyrics

No one ken to ken to sivmen
nor yon clees toju maliveh
When I gez aju zavateh na nalechu more
New yonooz tonigh molinigh
Yon sorra shooo
Yes ee shooo, ooo

Ken Lee tulibu dibu douchoo
Ken Lee Ken Lee meju more


Sweet :)